In vitro apvaisdinimas (IVF): gydymo apžvalga

In vitro apvaisdinimas – tai procesas, kuriame kiaušialąstė paimama iš kiaušidžių ir apvaisinama sperma laboratorijoje¹. Rezultatas – susidarantis embrionas – vėliau implantuojamas į gimdą, kad augtų ir vystytųsi¹.

In vitro apvaisdinimas, arba IVF, yra medicininė procedūra, apimanti nėštumo sukūrimą už kūno ribų². Šis procesas sujungia moters kiaušinėlę ir vyro spermatozoidus laboratorijos sąlygomis, leidžiant įvykti apvaisinimui prieš susidariusį embrioną perkeliant į gimdą^1,2. Šiame vadove paaiškinami IVF gydymo etapai, remiantis informacija iš oficialių medicinos šaltinių.

Kas yra IVF

IVF – tai moters kiaušialąstės ir vyro spermatozoidų susijungimas laboratorinėje terpėje². Ši procedūra naudoja specialias medicinos technikas, kad padėtų moteriai pastoti².

Ruošiantis kiaušialąčių punkcijai

Prieš renkant kiaušialąstes, moters kūnas ruošiamas vartojant vaisingumo vaistus, kad padidėtų kiaušialąsčių gamyba². Šie vaistai signalizuoja kiaušidėms gaminti keletą kiaušialąsčių, nors paprastai moteris per mėnesį pagamina tik vieną². Kai kuriais atvejais menstruacijų ciklas slopinamas medikamentais, o ultragarsinis tyrimas naudojamas stebėti kiaušialąsčių vystymuisi, tuo metu papildomi vaistai padeda joms subręsti¹. Kiaušialąstės vėliau pašalinamos iš moters kūno atliekant nedidelę operaciją, vadinamą folikulų aspiracija².

Kiaušialąsčių surinkimas ir apvaisvinimas

Atlikdami kiaušialąstės paėmimo procedūrą, gydytojas, remdamasis ultragarsiniu vaizdu, per makštį įkiša ploną adatą į kiaušidę ir folikulus, kuriuose yra kiaušialąstės². Tada naudojamas siurbimo įrenginys, kad po vieną iš kiekvieno folikulo būtų pašalintos kiaušialąstės ir skystis². Kiaušialąstės vėliau yra sumaišomos su sperma keletą dienų, kad įvyktų apvaisinimas¹. Jeigu gydytojas mano, kad apvaisinimo tikimybė yra maža, sperma gali būti tiesiogiai įšvirkšta į kiaušialąstę naudojant techniką, vadinamą intracytoplazminiu spermos įskiepijimu (ICSI)². Apvaisinus kiaušialąstę, ji dalijasi ir virsta embrionu². Laboratorijos darbuotojai reguliariai tikrina embrioną, kad įsitikintų, jog jis tinkamai auga, ir maždaug per penkias dienas normalus embrionas turi keletą aktyviai besidalijančių ląstelių².

Embrionų perkėlimas

Embrijonai į moters gimdą įdedami praėjus 3–5 dienoms po kiaušialąsčių surinkimo ir apvaisinimo². Šią procedūrą gydytojas atlieka kabinete, moteriai esant pabudusiai². Plonas vamzdelis, vadinamas kateteriu, kuriame yra embrijonai, įvedamas per moters makštį, per gimdos kaklelį ir į gimdą². Dažniausiai į gimdą įdedami vienas arba du apvaisinti kiaušiniai, žinomi kaip embrijonai¹. Kartais į gimdą įdedama daugiau nei vienas embrijonas, o tai gali sukelti dvynius, trynukus ar dar daugiau².

Po Embrio Perkėlimo

Įskiepijus embrioną į gimdą, moteriai gali būti patarta pailsėti likusią dieną². Moterys, kurioms atliekama IVF procedūra, privalo kasdien gerti tabletes arba darytis injekcijas su hormonu progesteronu 8–10 savaičių po embriono perkėlimo². Progesteronas – tai natūraliai kiaušidėse gaminamas hormonas, kuris paruošia gimdos gleivinę embrionui įsitvirtinti ir padeda įsitvirtinusiam embrionui augti bei vystytis². Šis hormoninį palaikymas gali būti tęsiamas 8–12 savaičių nėštumo metu². Apie 12–14 dienų po embriono perkėlimo atliekamas nėštumo testas, kad būtų patikrinta, ar gydymas davė rezultatų^1,2.

Dažnai užduodami klausimai

Ar IVF gali naudoti donoro kiaušialąstes ar spermą?

Ši procedūra gali būti atliekama naudojant donoro kiaušialąstes arba spermą¹. Donoro kiaušialąstės gali būti naudojamos, jei moteris negali jų pagaminti arba jų negamina².

Kas yra intracytoplasminė spermos injekcija ir kada ji naudojama?

Intracytoplasmic sperm injection (ICSI) yra technika, kai sperma tiesiogiai įšvirkščiama į kiaušialąstę². Ji naudojama, jei gydytojas mano, kad apvaisinimo tikimybė yra maža².

Ką galima daryti su nedelsiant nenaudojamais embrionais?

Nepanaudoti embrionai gali būti užšaldyti ir vėliau implantuojami arba perduodami kitam asmeniui².

Ar galima atlikti genetinį tyrimą atliekant IVF?

Prieš implantaciją atliekamas genetinės diagnozės (PGD) tyrimas leidžia laboratorijos specialistams paimti vieną ląstelę ar keletą ląstelių iš kiekvieno embriono 3–5 dienomis po apvaisinimo, kad būtų galima patikrėti, ar nėra tam tikrų genetinių sutrikimų².

Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, ji turi rizikos faktorių; būtinai aptarkite juos su gydytoju.

Šaltiniai

1. NHS — NHS
2. MedlinePlus (NIH) — MedlinePlus (NIH)